Ant stalo, meniškoje betvarkėje stypsančioje žvakidėje jau smilko užgesusi antra žvakė. Kitos neturėjau, o mažosios kvepiančios žvakelės, gautos per šias Kalėdas, deginti be reikalo nenorėjau. Tam reikėjo progos. Belaukdama, kol nudžius nagų lakas galvojau apie ką gi parašyti man savo bloge. Deja mano galvoje buvo tuščia. Aišku nepaisant to, kad mano galvoje šiuo metu funkcionuoja smegenys ir reguliuoja gyvybiškai svarbius mano organizmo procesus, tik jos ten ir buvo. Jokios minties, jokios idėjos. Nieko. Tuštuma. Ir taip besėdint iš praeities grįžo linksmi ir nelabai prisiminimai. O jei konkrečiau - meilės, neapykantos ir panašūs dalykai. Gerai, nelabai čia konkretu, bet dabar, kai prisimenu, visa tai man kelia juoką. Net gi dabar matydama "the person" online veiaknygėje imu juoktis. Nežinau kodėl, bet juk juokas ilgina gyvenimą ;D Tačiau kartu prisimenu ir ne tik savo istoriją. Kaip taip gali būti? Tas pats žmogus, kurio vardas čia neminimas, mane su ja tiesiog netyčia ėmė ir susiejo. Ir aš galėčiau grįžti į pastarąjį savo post'ą kalbėdama apie tai, bet to nedarysiu. Šį kartą pasisakysiu kitaip.
Štai čia prasideda post'o dalis, kurioje ne vienam žmogui pasakysiu tai, ką noriu pasakyti, nors ir neminėsiu vardų, bet tie žmonės atpažins save. Čia prasideda Kalėdinė išpažintis. (ar kažkas tokio, whatever...)
Visų pirma.... Mieloji mano, jis to nevertas. Pasakysiu tai dešimtąjį ir tūkstantąjį kartą.
Antra.... Iš tikro tai nežinau kaip kreiptis į šitą žmogų, kad jis save čia atpažintų, bet kiti ne :D Boy, you have to learn to trust me more. I give my word when I say, that You can and I really want You to trust me.
Trečia.... Mieloji mano poete, rašytoja, dainininke, šokėja, aktyviste, mokyklos tarybos nare :D Ir to vieno faino, mielo gyvūnėlio vardo vietoj pravardės nešiotoja :D Iš tikrųjų, labai džiaugiuosi, kad viskas vėl grįžo į senąsias vėžias. Nežinau kaip ilgai būčiau tempus :)
Ketvirta..... Žmogui, kuris vis tiek neskaito mano blogo. Tu mane užknisi. Bet kažkur giliai maža dalelytė manęs jaučia, tikisi, o gal ir šiek tiek tebenori, kad nors minimaliai kada nors bendrautume. Bet šiaip tu mane užknisi. Ypač dabar, ir kai šikiesi iš oro.
Kol kas tiek, tikrai nesugalvoju ką daugiau beparašyti. Trys iš žmonių į kuriuos čia kreipiausi ankščiau ar vėliau sulauks post'o skirto TIK jiems (kiekvienam atskirai) Na o apie ketvirtą ir taip jau per daug prirašius esu.
Labanakt, pupuliai.
xoxo, iMagiNation
