Sveiki. Man jau truputį nusibodo rašyti post'us ta pačia tema, bet negaliu niekaip iš galvos išvaryti to minčių pertekliaus kuris gadina tiek mano nervus, tiek gyvenimą (vienaip ar kitaip, bet deja taip yra).
Taigi, taip jau yra, kad jūs, vaikinai, esate labai įdomūs sutvėrimai. Kodėl? Na visų pirma, jūs mėgstate suteikti merginoms viltis, kam ir kodėl? Jūs vieni težinot. Antra, patys nesigaudot savo jausmuose... "įsimylėjau ją bet ir tu man patinki" WHAT THE FUCK? Kalbu ne iš savo patirties, bet man pasirodė gana keista, kad taip iš viso įmanoma. Aišku prie sąrašo galima pridėti ir pasinaudojimą merginomis ir jų gerumu. Tikrai būna tokių situacijų ir aš kalbu ne apie lovos reikalus. Čia jau kita tema, kuri kol kas , ačiū Dievui, man neaktuali.
Na, o jeigu pereinant prie konkrečių pavyzdžių, tai, mielasis mano katine "kurio vardo nevaliai minėti", atvirai sakant užknisai tam tikra prasme. Siūlyčiau apsispręsti ko patsai nori. Tikrai ganėtinai įdomus įra bendravimo būdas, vieną savaitę bendrauti paprastai, sekančią mielai ir šiltai ir po to savaitę ar dvi išvis nebendrauti, o dar geriau - susirasti "antrą pusę" su kuria ištempi daugiausiai mėnesį, nes atsiranda geresnis. Visuomet ir atsiras toks, kol nesutvarkysi šitos savo problemos. Na tokia čia problema, reikia pagaliau apsispręsti.
Taigi nepaisant to, kad tas kam reikia greičiausiai neperskaitys viso šito reikalo, manau dauguma sutiks su manim.
Aš jau žinau, ko aš noriu. Dabar laikas susivokti kai kam kitam.
Ir visiem vaikinam - merginos gal ir reikalauja daug, kaikurios. Kitos tik nori nuoširdumo.
PRISIMINKIT : Geriau merginai tiesiai šviesiai pasakyti "sorry nieko nebus, aš nieko nejaučiu" , negu dėl kažkokių priežasčių nesakyti nieko ir dar labiau ją skaudinti teikiant viltis. Patikėkit, jūs tai darot net nenujausdami.
tai tiek, gero vakaro.
xoxo, iMagiNation
