Klaida Nr. 1
Praeityje kartojau tas pačias klaidas.
Kaip ir supratote, kalba grįžta prie žmogaus kurį vadinsime žmogumi (aka. "the person"). Taigi tas žmogus, kad ir kiek kartų ,švelniai tariant, pasinaudojo manimi ankščiau (ačiū Dievui NE pačiu blogiausiu būdu, if you know what i mean) aš vis vien toliau bendravau su juo. Kodėl? Pats Dievas težino. Kas iš to? Puikiai supratau klaidas, kurias dariau.
Klaida Nr. 2
Būdama su juo, pyktį pamiršdavau.
O be reikalo. Reikėjo palikt tam ******* gražų įdrėskimo randą ant veido, kad atsimintų, jog su manim nejuokai. Cha, ironiška, bet tuo metu šiam žmogui jaučiau silpnybę.
Klaida Nr. 3
Kartoju praeities klaidas. Sąmoningai.
Kartais net pati suabejoju, ar turiu nors kiek sveiko proto. Kartoju beveik tą patį. Skirtumas vienas - nebejaučiu jam silpnybės. Tikslas - noriu keršto.
*Apibendrinant
Pati nesuprantu ar sąmoningai vėl veliuosi į tą reikalą ar tiesiog nesipriešinu tam kas verčia mane vėl daryti klaidas. Manau, kad arba šį kartą susivoksiu reikiamą akimirką ir nepadarysiu klaidos, arba gana skaudžiai (skaudžiau nei pernai) iš jos pasimokysiu.
Arba, tai tėra laikinas dalykas, retkarčiais gan geras laiko praleidimas, tiesiog susitikimas su senai matytu pažįstamu. Tikiuosi, kad viskas bus gerai. Pagyvensim, pamatysim. Nepaisant to, kad aš Jo truputėlį pasiilgau, neleisiu niekam to daugiau daryti suvokus situaciją.
xoxo, iMagiNation
P.S.: Kelios mano draugės vis dar mano, kad iš mūsų vis dar gali išeiti graži pora. LABAI abejoju tuo, Jis pats susigadino savo įvaizdį mano akyse. Deja, bet toli nenueis. Tikiuosi.
